Vaikštai miške lyg kokia Raudonkepuraitė,pamiršusi viską,net savo kelią
pas močiutę ir staiga papuoli į visai kitą pasaką. Eini eini ir ant
žemes randi gražutėlį obuolį. Trumpam stabteli… Įtariai apžiuri visus
medžius. Keista, obuolių yra, o obels nė kvapo. Bet tas obuolys taip
traukia, o galvoje topteli Snieguolės istorija. Tik nekąsk raudonosios
pusės. Ji užnuodyta! Galvoju, visaip svarstydama apie pasakas burtus ir
miško magiją… Patyliukais įsidedu obuolį į kišenę. Klausimas vienas: ar
išdrįsiu jo paragauti?..