2016 m. birželio 12 d., sekmadienis

Žmogus su kuprine

Tai įvyko seniai, dar studijų laikais. Bet šis įvykis, prisiminus jį, įkvepia iki šiol...
Filosofijos skaitykla. Sėdžiu, kažką skaitau, mokausi, tiksliai nepamenu. Netoliese sėdi vaikinas ir lyg niekur nieko pasiūlo: "Nori pyrago?". Vidinė nuojauta pasako, kad gal ir nieko būtų. Sutinku. Nueiname į virtuvę, pasigaminame arbatos, vaišinamės pyragu ir kalbamės. O pokalbis vystosi labai paprastai ir šiltai. Tas natūralus paslaugumas ir vidinis gerumas tiesiog spinduliavo aplink. Tą akimirką pagalvojau, kaip paprasta dalintis gerumu ir karts nuo karto skaityklos kampučiuose palikdavau tai kokį raštelį, tai skanėstą. Kartą net gavau atsakymą. Smagu :). Bet grįžtam prie sutikto nepažįstamojo. Po šio karto teko jį sutikti autobuse ir pokalbis lyg nenutrūkęs po praėjusio karto tęsėsi. Jis šiek tiek pasakojo apie save. Apie tai, kaip mėgsta keliauti ir susitikti įvairius žmones. Nuostabiausia tai, kad viskas viskas, ko jam prireikia, telpa vienoje kurpinėje. Visada, nesvarbu kur ir kiek ilgam keliaudavo. Tada suvoki, kad gyveni sumaterintoje visuomenėje, kuri iš aplinkos šaukia pirk, vartok, turėk daugybę daiktų, kurių tai iš tikro net nereikia. O jei reikia tai ne tau, o prekybininkams, kad būtų iš ko pasipelnyti. Tad gyvenimo reikmių sutalpinimas į vieną kuprinę iš ties žavinga mintis. Na ir pabaigai, šis žmogus apskritai turėjo kažkokio pozityvo, jį prisiminus viduje šypsaisi, nes suvoki, kad pasaulyje yra daugybė tokių puikių žmonių, tik kartais su jais tiesiog prasilenki, o kai kurie pasiūlo pyrago ir malonų pokalbį. Ačiū jam už priminimą, kas yra tikrasis gyvenimas ir kad malonių, gražių dalykų nereikia ieškoti labai toli. Jie čia. O tu ar juos jauti? Ar sugebi gėrį pastebėti smulkmenose? Ar daliniesi mažomis gerumo akimirkomis? Ne? Tai gal metas pradėti? Net ir maži poelgiai sugeba pakeisti dalį pasaulio. Dalinkimės gerumu, džiaukimės ir daug šypsokimės :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą